El. paštas: info@brokeredaiva.lt
Tel.: +370 652 627 55
Dažniausiai užduodami NT klausimai (DUK)
KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU NT PARDAVIMU
1) Nuo ko pradėti, jei planuoju buto, namo ar sklypo pardavimą?
Pirmasis žingsnis – aiškiai įsivertinti turto situaciją: vietą, būklę, dokumentus ir realią kainą rinkoje. Tuomet suderinama pardavimo strategija, pasiruošimas reklamai ir numatomas veiksmų planas iki sandorio pas notarą. Kad procesas vyktų sklandžiai, verta iš anksto pasiruošti pagrindinius dokumentus: nuosavybės patvirtinimą (Registrų centro išrašą), turto planus / kadastro duomenis, taip pat informaciją apie apribojimus (pvz., hipoteka, servitutai), jei jie taikomi.
2) Kaip nustatoma reali nekilnojamojo turto pardavimo kaina?
NT pardavimo kaina nustatoma įvertinus paklausą, pasiūlą ir panašių objektų kainas konkrečioje vietovėje ar mikrorajone. Taip pat svarbi būsto būklė, įrengimas, bendra namo būklė, bendrosios patalpos, parkavimas, šildymas ir kiti praktiniai aspektai.
3) Kokius dokumentus reikia turėti prieš parduodant nekilnojamąjį turtą?
Prieš pardavimą svarbu turėti ir patikrinti:
-
nuosavybės dokumentus / Registrų centro išrašą,
-
ar nėra areštų, apribojimų, servitutų,
-
statinio ir sklypo paskirtį, plotus, baigtumą,
-
dokumentus dėl rekonstrukcijų, priestatų ar perplanavimo (jei aktualu),
-
bendrasavininkių / sutuoktinio sutikimus (kai reikalinga).
4) Ką daryti, jei dokumentai netvarkingi arba trūksta dokumentų?
Tai viena dažniausių situacijų. Pirmiausia įvertinama, ko konkrečiai trūksta ir kas neatitinka – tuomet sudaromas aiškus veiksmų planas, kaip dokumentus sutvarkyti (pvz., papildyti duomenis, užregistruoti pakeitimus, atnaujinti bylas). Daugumą situacijų galima išspręsti, kai klausimai pradedami tvarkyti iš anksto, dar prieš aktyvią pardavimo reklamą.
5) Ar galima parduoti būstą, jei yra neįteisinti pakeitimai ar priestatai?
Galima, tačiau svarbu įvertinti situaciją ir pasiruošti iš anksto. Neįteisinti pastatų pakeitimai gali turėti įtakos pirkėjo sprendimui, banko finansavimui ir sandorio terminams. Tokiais atvejais dažniausiai pasirenkamas vienas iš kelių kelių: įteisinimas prieš pardavimą arba sandorio planavimas taip, kad pirkėjas aiškiai suprastų, kokia yra situacija ir rizika.
6) Kaip vyksta paveldėto turto pardavimas?
Paveldėto turto pardavimas dažniausiai reikalauja daugiau koordinavimo, nes svarbu ne tik paruošti dokumentus, bet ir suderinti visų paveldėtojų sprendimus. Pirmiausia sutvarkomi paveldėjimo dokumentai ir įsitikinama, kad nuosavybė tinkamai įregistruota Registrų centre.
Jei turtą paveldi keli asmenys, pardavimas vyksta bendrasavininkų pagrindu – reikalingi suderinti sprendimai, o kai kuriais atvejais ir sutikimai ar įgaliojimai. Jei dalis paveldėtojų gyvena užsienyje, procesas gali būti organizuojamas per įgaliojimą, kad pardavimo eiga vyktų sklandžiai ir nereikėtų visiems fiziškai dalyvauti kiekviename etape.
8) Kaip vyksta įkeisto turto pardavimas (hipoteka)?
Įkeisto turto pardavimas yra įprasta praktika. Svarbiausia – aiškiai suplanuoti atsiskaitymo schemą ir terminus. Dažniausiai įsipareigojimai bankui padengiami sandorio metu, o likusi suma pervedama pardavėjui. Tokiais atvejais svarbus tikslus koordinavimas su banku ir notarų biuru, kad procesas vyktų sklandžiai.
9) Ką reiškia sklypo apribojimai ir kaip jie veikia pardavimą?
Sklypai ar objektai gali turėti apribojimų: servitutų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, paskirties ribojimų ar draudimų. Tai gali paveikti pirkėjo planus ir sprendimą pirkti, todėl svarbu šią informaciją aiškiai pateikti dar pardavimo pradžioje.
10) Kaip parduoti nekilnojamąjį turtą gyvenant užsienyje?
Jei savininkas gyvena užsienyje, pardavimo procesą galima sklandžiai organizuoti Lietuvoje ir nuotoliniu būdu koordinuoti visus etapus. Dažniausiai tai sprendžiama per įgaliojimą, kuris leidžia suderinti dokumentus, organizuoti apžiūras, koordinuoti derybas ir užbaigti sandorį. Įgaliojimas gali būti suteikiamas šeimos nariui, giminaičiui arba brokeriui, priklausomai nuo kliento pasirinkimo. Tokiu atveju pardavėjui dažniausiai nereikia vykti į Lietuvą ir dalyvauti visuose etapuose.
Neradote atsakymo? Susisiekite – nemokamai pakonsultuosiu ir kartu aptarsime galimus sprendimus.
KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU NT NUOMA
1) Kaip nustatyti NT nuomos kaina ir nuo ko ji labiausiai priklauso?
Nuomos kaina nustatoma įvertinus paklausą, pasiūlą ir panašių objektų nuomos kainas konkrečioje vietovėje ar mikrorajone. Kainai įtakos turi ir tai, ar būstas nuomojamas su baldais bei buitine technika, kokia jų būklė, kokia šildymo sistema, koks komunalinių mokesčių dydis, taip pat susisiekimas ir infrastruktūra.
Nuomos kainą dažnai lemia ir praktiniai dalykai, kuriuos nuomininkai pastebi vos atvykę: namo ir fasado būklė, bendrųjų patalpų būklė (laiptinė, įėjimas), kiemo tvarka, parkavimas, ar yra privati stovėjimo aikštelė/ vieta mašinai. Kainai svarbios ir sutariamos sąlygos, pavyzdžiui, ar nuomotojas priima daugiau nuomininkų, ar sutinka nuomoti su augintiniais, koks nuomos terminas ir kokios papildomos taisyklės taikomos.
2) Kokie dokumentai reikalingi išnuomojant nekilnojamąjį turtą?
Dažniausiai reikalinga:
-
savininko asmens dokumentas,
-
nuosavybės patvirtinimas (pvz., Registrų centro išrašas)
-
nuomos sutartis
-
turto inventorius (jei nuomojama su baldais/įranga) ir nuomos sąlygos (terminas, kaina, depozitas)
-
perdavimo–priėmimo aktas
Svarbiausia, kad nuomos sutartis ir perdavimo dokumentai būtų aiškūs ir nekeltų dviprasmybių nei nuomos pradžioje, nei pabaigoje.
3) Kurios nuomos sutarties sąlygos svarbiausios?
Nuomos sutartyje svarbu aiškiai sutarti:
-
nuomos terminą,
-
nuomos kainą ir mokėjimų tvarką,
-
depozitą ir jo grąžinimo sąlygas,
-
komunalinių mokesčių mokėjimo tvarką,
-
atsakomybę už turto priežiūrą,
-
taisykles dėl augintinių, rūkymo ir kt.
Aiškios ir raštu įtvirtintos nuomos sutarties sąlygos padeda išvengti nesusipratimų.
4) Koks depozitas taikomas nuomojant būstą?
Dažniausiai taikomas 1 mėnesio nuomos dydžio depozitas, tačiau tai priklauso nuo būsto vertės, įrengimo, nuomos termino ir kitų sąlygų. Depozitas yra skirtas padengti galimus nuostolius ar įsipareigojimų nevykdymą, todėl svarbu aiškiai apibrėžti jo sąlygas nuomos sutartyje.
5) Kodėl reikalingas perdavimo–priėmimo aktas ir ką jame svarbu fiksuoti?
Perdavimo–priėmimo aktas padeda aiškiai užfiksuoti turto būklę nuomos pradžioje: inventorių, įrangą, skaitiklių rodmenis, raktų skaičių, galimus defektus. Tai užtikrina aiškumą abiem pusėms ir yra svarbi nuomotojo apsauga, ypač nuomos laikotarpio pabaigoje.
6) Ką daryti, jei savininkas gyvena užsienyje?
Jei savininkas gyvena užsienyje, nuomos procesą galima organizuoti vietoje – nuo apžiūrų iki sutarties suderinimo ir turto perdavimo. Tokiais atvejais dažnai taikomas įgaliojimas, kuris leidžia brokeriui koordinuoti veiksmus Lietuvoje. Svarbiausia iš anksto aiškiai susiderinti procesą, dokumentus ir komunikaciją.
7) Ar galima išnuomoti būstą nuomininkams su augintiniais?
Taip, būstą galima nuomoti nuomininkams su augintiniais, ir tai dažnai padeda pritraukti platesnį potencialių nuomininkų ratą. Tačiau svarbu aiškiai įsivertinti riziką ir sutarti sąlygas. Praktikoje dažnai taikomos papildomos sutarties nuostatos arba didesnis depozitas. Viskas priklauso nuo konkretaus būsto, nuomininko ir nuomos trukmės.